Mano meile...,, Tu klausi ar tikiu angelais... O kaip galiu netiket, juk stai vienas ju stovi
pries mane, laukdamas atsakymo!''
Sveiki ar sveikas!.. Nezinau i ka kreiptis i dienorasti ar i skaitytojus...
Siandien as parasysiu apie savo problema, jei taip galima pavadinti Meile
vyresniam vaikinui!.. Gal reiketu viska pasilikti sau?.. Nezinau, bet kad jau
apsisprendziau daugiau sito nelaikyt viduj, tai pradedu...
Man 13, JAM-19 metu...
As-vienisa kaip pirstas, JIS-turi nuostabiai grazia mergina...
As JI Myliu, JIS Myli kita...
Zinau, jog tai tikra Meile, ne kvailas isimylejimas, ne vaikiska simpatija!..
Ei, kas pasake, kad trylikameciai negali Myleti???
Mano istorija liudna, tikriausiai... Zinau, kad pasaulyje milijonai zmoniu yra
luosi, alkani, elgetos... Bet gyvenimas manes taip pat nelepina...
Pirma karta JI sutikau mokykloje (kaip ironiska!), JIS per mokytoju diena vede
pamoka musu klasei, buvo velniskai smagu, juokinga ir t.t. ... Jau takart
pastebejau, koks JIS zavus, rafinuotai grazus, mielas!.. Visos mintys sukosi tik
apie JI, negalejau galvoti apie nieka kita...
Visa tai vyko pries dvejus metus, taigi jau du metai, kai as Myliu JI.
Kone kasdien JI matydavau mokyklos koridoriuose viena, draugu apsupty ar su savo
mergina... Is pradziu pavydejau, norejau, jog JIS ja mestu... Dabar geda del to,
bet...
Kita pamoka atvere man akis, supratau, jog tikrai JI Myliu, JIS su savo
drauguziu vede pamoka apie priekabiavima mokykloje, dalino lankstinukus, savaji
iki siol turiu, juk is JO ranku!..
Nuo tada mano gyvenimas igavo prasme, jauciausi velniskai laiminga, skraidziojau
Meiles sparnais!..
Niekada JAM neprisipazinau ir to, tikriausiai, nepadarysiu, o kam? Juk JIS myli
visai kita!..
Prasidejo nauji mokslo metai, jau tada mano sirdyje kasdien augo nerimas, tai
buvo paskutiniai JO metai mokykloje, mat buvo dvyliktokas, tai reiske viso gero
gyvenimo pabaiga, bet vilties nepraradau, ei, juk cia gyvena JO mergina, seima,
broliai, draugai... JIS sugrizines cia karts nuo karto ir as matysiu JI!
Taip tada maniau...
Ar minejau, kad kuriu? Taip, rasau knyga, kuriu straipsnelius sau vienai, kai
kuriuos darbus nunesu lietuviu kalbos mokytojai, o kas viso sito ikvepejas? O gi
JIS, zinoma, JIS mano muza!.. Kai supratau, kad Myliu JI ir pradejau rasyti,
rasyti, rasyti...
Dienos ejo, atejus pavasariui mane apeme depresija, tik keli menesiai, mazdaug
90 dienu ir mano gyvenimas zluges!.. Tuo sunkiu laikotarpiu gelbejo tik JIS ir
James Blunt dainos, toks mano slapyvardis, mat tikrai sio zmogaus dainos ikvepia
meilei, gerai nuotaikai...Jos tokios nuosirdzios, tyros... Jei jums susikloste
panasi situacija isbandykite James Blunt dainu terapija, turetu padet...
Viena diena mokyklos kieme pamaciau JI draugeliu buryje, is plauku suformaves
siokia tokia skiautere, kuri reikia pripazinti atrode zaviai, visi vilkejo
kostiumus... Tikrai, egzaminas! O kas paskui?.. Kas tada?.. Atia, visiems!?
Buvo sunku pakelti ta kitiems dziaugsminga vasaros pradzia, kai mano sirdyje
siaute audros, nezinia, neviltis ir baime...
Prasidejo sie mokslo metai, paminejau dveju metu Meiles metines... Per visa
vasara maciau JI, hm, kokius tris kartus, tikslaiu ne JI, o JO masina, bet tai
vis sis tas!..
O kad zinotumet, koks kraupus jausmas yra nezinomybe!.. Galbut dabar JAM skauda,
gal JIS kencia, gal apskritai ties mirties riba, neduok Dieve!
Taip ir gyvenu su viltimi JI pamatyti gyva ir sveika, kad JAM nieko blogo
nenutiktu, kiekviena miela vakara meldziuosi uz JI, prasau Dievo laimes,
sveikatos, meiles JAM. Jau verciau mane pamirsta Dievas, kad tik JI apsaugotu
nuo visu negandu!..
Pries kelias dienas ziurejau pro langa, rudenejo taip sparciai!.. Saligatviu is
tolo pamaciau zingsniuojancias dvi figuras, mano sirdi is karto sukirbejo
viltis, gal tai JIS? Ir sis spejimas pasitvirtino, vos nepravirkau is laimes,
kad po sitiek laiko galiu matyti JO sviesuji veida! Salia JO zingsniavo JO
mergina, bet as dziaugiausi, kad JIS su ja, juk tai reiskia, kad JIS yra
laimingas ir mylimas... Impulsyviai ciupau striuke ir mamai sumelavus, kad einu
su draugemis tekina lekiau paskui juos i vietine parduotuve, kur nusprendziau
apsimesti iprasta pirkeja, kad tik kuo ilgiau galeciau pasidziaugti JUO, velniai
tezino kada vel sugris cionai, kada vel JI pamatysiu. Jiedu parduotuveje sustojo
ir eme sneketis apie kazka, ne nenumaniau... ,,Ar nepasirodys keista, kad taip
ilgai renkuosi grietines indeli? Reikia eiti!''-svarsciau mintyse ir
pajudejau, ejau pro juos, zinoma. Ir tada visai netiektai JIS paziurejo man i
akis, net kojos nutirpo, stai pagalaiu, po sitiek laiko vilties ir laukimo JIS
ziuri man i akis! Anksciau mudvieju akys susidure tik du kartus, baznycioje ir
valgykloje, kurioje buvo velniskai suirzes, piktas, jaudinausi del JO, gal kas
negero nutiko!..
Ir dabar berasydama jaudinuosi, niekada negali zinoti, ar JAM viskas gerai, kaip
tadien akys parode!..
Isejau is parduotuves apsiverkusi su viltimi, jog dar karta greitai JI
pamatysiu!..
Apytikriai zinau kur JIS gyvena ar gyveno, na, dabar JIS studentas, tai nezinau
ar gyvena su tevais cia, mano miestelyje. Niekada nedrisau paieskoti namo, prie
kurio stovetu JO automobilis, zinau numerius, tai kiekviena masina, panasia i JO
lydziu akimis, vildamasi, kad gal cia JIS! Nezinau ar taip daryti gerai, panasu,
jog ta Meile virsta i fanatizma, pasakytu mano drauge, bet ne, juk visi
isimylejeliai praranda prota, tiesa?
Ir jei jums dar nenusibodo skaityti, tai pasakysiu, jog ne per seniausiai ivyko
pats geriausias ivykis mano gyvenima-per skype kalbejausi su JUO!!!
Aisku, tai buvo keli nereiksmingi sakiniai, o atsisveikinant JIS parase:,,Na,
gerai, einu, parasyk vakare, jei ka.''
Taip ir neparasiau, gailiuosi, bet... Bent jau karta kalbejau su JUO!
Aciu uz demesi!
|
Žinutės [1] |
Dienoraštis |
Anketos |
Kalendorius |
Paveiksliukai |
Pranešimai |
Profilis |
Pakvietmiai
