Velniop ta meile!Tai stai, jau seniai nerasiau, o mano gyvenime ivyko dideles permainos. Sutikau
kita zmogu ir JIS teliko graziu atsiminimu... Taciau Linas (taip vadinsiu
,,naujaji zmoguti'') irgi per daug laimes neatnese, nors, gal, visgi...
Tiek to, paskaitykite ir ivertinkite...
Mudu lankome dramos bureli, jau pradejusi ji lankyti pamaciau, kad Linas labai
zavus ir mielas vaikinukas. Bet daugiau nieko apie ji nemaniau, nes sirdi vis
dar karaliavo JIS. Vis delto taip jau isejo, kad viena karta per repeticija, i
kuria susirinkom tik keturiese jis pirma karta parode demesi man... Ir tai
iskarto priverte suabejoti jausmais JAM. O Linas buvo mielas, siltas,
draugiskas... Emiau kankintis, kelias dienas nervinausi, liudejau, verkiau,
nesupratau ka jauciu vienam ir kitam, kol atejo diena, kai su dramos studija
turejom isvaziuoti i egles iziebima Kaune. Ten mes valiukiskai juokaudami,
zaisdami puikiai praleidom laika, grizusi supratau, jog mano kancios baigtos,
isimylejau Lina. Taigi dabar kiekviena dramos repeticija lyg svente, lyg Dievo
dovana, o karta, turbut, viena laimingiausiu dienu mano gyvenime Linas paprase
mano telefono numerio, is laimes skraidziau 9 danguj, susirasinejom SMS
zinutemis, rytais jis mane pakeldavo stai tokia zinute-,,Labas rytas,
miegale'', o vidurnakti-,,Labanakt''. Jis buvo labai
romantiskas, zavingas, meilus, per repeticijas atsistodavo salia ir
juokaudavo... Tai buvo kazkas naujo ir neiprasto, juk visada mano meiles budavo
vienapuses ir gal kvailos, myledavau gerokai vyresnius, netinkamus vaikinus,
kurie ne karto man zodzio nepasake, o cia, se tau, kad nori! Mylimas vaikinas,
kuris flirtuoja, kalbasi, sypsosi man...
Viena diena, tikriausiai, laimingiausia per visa gyvenima, jis lyg niekur nieko
parase:,,Ka daryt, jei man patinka viena mergina, bet as esu pazadejes kitai jos
laukti'', zinoma, kazkur sirdies kamputyje sukirbejo viltis, kad,
galbut, tai as! Taciau stengiausi likti ramia ir atrasiau:,,Nenoriu tau kazko
patarti, nes paklauses patarimo gali klaidingai pasielgti, vis delto siulau
issiaiskinti ka jos tau jaucia ir susivokti savo jausmuose, o paskui, tikiu,
tinkamai pasielgsi.''. Na, o tada... Jis parase, kad... Ta mergina,
patinkanti jam esu as... Prisimenu tik tiek, kad apsiverkiau ir nuskubejau i
vonia, kad tevai nepradetu klausineti, deja, kojos buvo nutirpusios...
Uzsirakinusi iki soties prisiverkiau ir parasiau, jog esu ji isimylejusi... Kaip
jau nuspejate tai nera laiminga pabaiga!.. Jis vis dar kremtasi, kad negali
susivikti savo jausmuose ir ne vienos is mudvieju nepasirenka... O paskui jis
isvis kazkaip atveso... Neberaso kasdien kaip anksciau, nebezadina ir nebelinki
labos nakties...
Neseniai buvo vaidinimas, nekantravau, bet ir bijojau jo, juk reikes susitikti
su Linu! Taciau mano bugstavimai nepasitvirtino, elgemes lyg nieko nebutu ivyke,
jis man sypsojosi, keleta kartu pajuokavo, o kai karta viena ranka apkabino per
pecius noredamas pasakyti, kad tuoj bus musu eile eiti ant scenos vos nesutirpau
is pasitenkinimo, deja... Po vaidinimo vyko aktoriu pasisedejimas zvakiu
sviesoje, keitimasis dovanelemis, viskas buvo palyginti gerai, bet viena uz mane
isvaizdesne, vyresne mergina pasake Linui kazka juokingo ir jis visa vakara
gyveno vien tuo pokstu, kalbejo su ja, sypsojosi jai... Juokavo dar su kita,
zinoma, as noriu juo pasitiketi, noriu tiketi, jog vis dar jam patinku ir... Man
sekasi! Tikiu juo ir gal viskas bus gerai! Kada nors...
|