Ei,ŽmOgau!

ŠA!*


Ša!Nutilki ir tylėki visam.

Atsibodo klausyti maldos.

Kiekviena diena tai naujas šansas,

Viską pradėti iš pradžių.

Džiugu?Gal visa tai per daug banalu!

Viskas atrodo per daug nuostabiai,

O tu tiki viskuo taip naiviai aklai.

Kartais graudu, žiūrėti į tai per saldu.

Susirink iš pirmo šiukšles!

Rėkti ne rėkti tai tavo galvoje.

Aš nepadėsiu niekam ne.

Nes egoizmas valdo mane kaip ir Tave.

Ne, aš ne tokia. Atleisk aš nesavanaudė.

Linkiu pabusti ryte šiek tiek geresniu.

Atleisk,už įžeidimą.

Ironija kvepia taip skanei.Mmm..

Rožių žiedlapiai nubyra greit,

Paskestu jų kraujo jūroj raudonoj.

Banalu ir netikra tai?

Svajok rytoj praeis.prisiekiu tai.

Gilus skausmas nutvieskia kūna,

Taip būna! Ir gana dažnai tikrai.

Šaldo vėjas visa tai.

Nebijok tu tik tarnas esi.

Marionetė dangaus teatre.

Manai visa tai nėra tiesa?

Pagalvok žmogau pagaliau!

Tu tiki svajonėm naiviom,

Dėja, juokias dangus iš tavęs.

Tu suklumpi,matyt nutrūko virvė.

Palauk,tuoj, sekunde.

Va ir vėl tu lėlė.Pririšo virvę ant tavo kūno trapaus.

Ir vėl jie juokias iš tavęs visi.

Juk visų dalia sunki.

Jei įtiksi kaip artistas laimėje paskęsi gretai,

O aš, pavyzdžiui, bloga, tad kenčiu aš visada.

Gaila,kad nemoku aš vaidinti taip kaip liepia man dangus,

O matau tu jam jau įtikai ir džaiugsme paskendai.

Aš galvoju visai kitaip.savanaudiška tiesa.

Teatras užšsidegs kada ir baigsis ši velniava.

Laukiu šito tikrai.nemeluosiu.neverta.

Baigsis kančia kuri paraližuoja mane.

O aš tikiu,kad tu atsimerksi kada.

Gyvenimas nėra graži vieta,

Bet tu matyk jį kaip tik nori,

Tu pats jį ir pasiklojai.

Tik atminki tai žmogau,

Kad teatre tu gyveni ir su virvėmis esi.

Gaila,kad aš jų neklausau ir kančia apdovanota esu.

O tu,klausyki dangaus ir džiaukis viskuom,

Po to bus galiausiai per vėlu,

Nes gaisras užklups nejučia.

Virves nudegins staiga

Ir kūnas tavo trapus

Taps pilkų pelenų krūva.

Vaje, juk visa tai mano vaizdiniuos jau nutapyta yra.

Pažvelk,išgirsk, užuosk vėsa nakties,

Ir pajuski savo kainą tikrą.

Gal ir tau atsibos būti marionete,

Bet nepasiduoki niekam ,ne.

Juk kiti to neverti,kad kentėtum nevilty.

Branginki ką šalia savęs turi ir kovoki dėl brangiausio,

Kas už viską brangiau tą meile aš pavadinau.~




By PykČiŪrnĄ!*