liudesiui uzklupus...

Stoviu kambario viduje pries dideli veidrodi ir ziuriu i atvaizda jame... O galvoje mintis: jau ne ta, ne ta...Ir kur dingo tos mazos spindincios akys? Kur ta sypsena ir dziaugsmas? Kur visa tai ir dar daugiau?.. Mastau ir prisimenu kaip pasakei: “As matau ta pacia mergyte,tik dabar ji vyresne,labiau pasitikinti savimi,bet jos akys nebespindi dziaugsmu,dabar jos liudnos...“ Zinai,dabar as suprantu,tu buvai teisus,tos akys liudnos,labai liudnos... Nuleidziu galva ir suklumpu.. O skruostais ima byreti sunkios asaros..nesuprantu kodel taip sunku..kai buvau maza mergyte buvo daug lengviau, o dabar maza mergyte uzaugo,tik uzaugus pasiklydo..savyje.. Turejau daug,bet tuo paciu neturejau nieko...keistas ir neapsakomas jausmas dabar tuno viduje. Klupiu ir jauciuos bejege,draskoma is vidaus..atrodo mirstu,tik nieks nepastebi..o gal ir nereikia..

Aliona, 28
Trakai, Lietuva

graskebraske, 42
Panevėžys, Lietuva