JI.

Ruduo. Krenta lapai. Lyja lietus. Keliu eina JI. Ji viena,niekas neina salia. Aplinkui tuscia. Ji visiskai rami. Ir jos akyse nematyti nei liudesio, nei dziaugsmo. Ji apsivilkusi plono silko suknele, basa, taciau nepanasu,kad jai butu salta. Jei dabar praeitu koks nors praeivis, jis butu giliai sukrestas ir norom ar ne norom jo galvoje iskiltu klausymas : “Kas nutiko siai merginai?„ Jame sukiltu gailestis.. O ji tiesiog eitu, taip kaip ejus.. Jai nereikia zvilgsniu, ji nesipraso gailescio, ji tiesiog eina.. Viena. Tuscia gatve.. ir girdisi tik jos basu koju tipenimas bei lietaus lasu duzimas i salta grindini.. Ramus veidas, uzgesusios akys ir tustuma viduje.. Nepanasu,kad joje butu nors lasas gyvybes, o juk kazkada, ji buvo visiems kaip saule nusviecianti pilka kasdienybe.. Ji eina. Eina visuomet tiesiai. Eina tol,kol pagaliau sustoja. Ji girdi kazkur lekianti traukini.. Ji vis dar viena, o gal paprasciausiai jai ir nereikia,kad kas butu salia.. Ji girdi traukinys vis arteja.. Ji uzsimerkia.. Jos kuna pradeda uzlieti siluma, o lupos ima kuzdeti: “As negaliu be taves..man per sunku vienai..as ateinu pas tave, mes busime kartu amzinai..„ Pasigirsta caizus traukinio stabdziu cypimas, taciau jau per velu, jos nebera.. Dabar ji kartu su juo, su tuo be kurio gyventi negalejo. Dabar jie laimingi. Kartu amzinai.

Aliona, 28
Trakai, Lietuva

Lexy, 39
Vilnius, Lietuva