Kaip lietuviai okupuos lenkus...Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o
šių metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas
mūšis. Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė
atlietuvinti istorinės jotvingių žemės.
Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto
(Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią lenkams
įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas - menkas
kareivis.
Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui
nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame
mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač
ryškūs.
Prekybos centre "Kaufman" iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu:
"Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių
svarstyklių". Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų
"Maximose", valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave
atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip
pasverti morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse
pasirodyti nedrįsta.
Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis, dešromis
ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it
kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos.
O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia
Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu. "Cholera litewska", -
šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja suvalkietiškas karo
šūkis "bliatj"!
Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su
lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs
tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius prospektus,
siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero prekių. Kaip
greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.
Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar
kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad
pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo
aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir
šaukia "kawy i pyragiego", o padavėja mekena: "co takiego, co
takiego?"
Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip skatina
svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena imperinė
misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių Prancūzijos
iždas buvo tuščias kaip "Snaigės" darbininko piniginė, bet užtat
pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius. Tad drebėk,
Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę,
jetitvaitatj!
Is lietuviu liaudies folkloro
|