*9*Naktis ašarų lietuje...

<3

Visą naktį žiūrėjau į vieną tašką, kuriame, rodos, mačiau visą pasaulį.
Visus skausmus, visas šypsenas. Tai Buvo mano visą laiką puoselėtas pasaulis.

Stebėti man sutrukdė lietus. Mano ašarų lietus, kuriame visą ilgą, pilną skausmo naktį aš maudžiauši. Šokinėjau per prisiminimus, kurie lėkė nežmonišku greičiu. Tripiau savo skausmą šokinėdama balose.

Basomis kojomis lekiau. Lekiau ieškoti savo laimės, savo gyvenimo prasmės.
Lijo visą naktį. Lijo iš mano akių.
Giliose, didelėse, mėlynai rudose akyse neliko nė trupinėlio džiaugsmo. Nė trupinėlio nuoširdumo. Nė spindulėlio kažko gražaus, tyro.
Nebeliko..
Nors, rodos, mano gyvenimas pradėjo suktis į tą pusę, į kurią jau seniai reikėjo, aš naktimis verkiu. Aš gailiuosi, kad pasukau ne ten, kur reikėjo. Kad praradau daug laiko per savo principus. Kad tik dabar supratau.

Aš privalau išlipti iš šito šulinio. Turiu viską, kas negera palikti dugne. Nes pati paskęsiu savo ašarose.

Žalia arbata glosto mano gerklėje esantį gumulą, kuris trukdo man kvėpuoti.
Akys ieško Tavo šešėlio pasilikusio mano mintyse.
Suras. Tavo akių niekada niekas neištrins iš mano gyvenimo.
O rankos? O jų šiluma, visada juntamas rūpestis? Ar man jas kas nors pakeis.?
Tu palikai mano gyvenimę tuštumą, išėjai, neapkabinai, nepasakei, kad buvo gera drauge..

Apkabino rūkas, nusėdęs many.

Gerduciss, 32
Kaunas, Lietuva