*1* Cukrinis deimančiukas.

Šeštadienio naktį sėdėdama skaičiavau žvaigždes.
Kvailutė.
Ilga tyla.
Toks pažįstamas ir artimas kvėpavimas tiesiai man į ausį.
Šiltos rankos ir karštas veidas.
Naktis tokia šviesi,o tiek daug žvaigždžių.
Akys bėginėja po visą platybę, o mintyse sukasi skaičiai 100, 200 , 499 ir mano skaičiavimus nutraukia:
- Ką mąstai?
-Nemąstau, tiesiog skaičiuoju.
-Skaičiuoji? Ką?
-Ką? Žvaigždes.
-Įdomiai sugalvojai. Svajotoja. Ir kiek jų suskaičiavai?
-499, bet tu nutraukei mano skaičiavimus.
-Atsiprašau, nežinojau. Galim pasidalinti dangų pusiau, ir skaičiuoti iš naujo. Tikėtina,kad mums pavyks.
-Kvailutis.
-Beprotis. Visiškai nučiuožęs, kai tu šalia. Sugalvojau..
-Ką?
-Išsirink vieną žvaigždę ir kai ją išsirinksi, kiekvieną vakarą atvažiuosim čia pat ir jos ieškosim.
-Tikrai beprotis tu. Bet aš tokia pati, nes jau seniai ją išsirinkau.
-Na na, ir kaip ją pavadinsi?
-Pavadinsiu "cukriniu deimančiuku".
-Kodėl?
-Deimančiukas, nes beperstojo žybsi ir mirksi man, o cukrinis, nes bežiūrėdama į ją labai užsimaniau saldainių.
-Tada važiuojam pirkti.
-3 valandą ryto?
-O ką?
-Na, jeigu tik rasi kur, tada važiuojam. Nors ir į žvaigždes.

Gerduciss, 32
Kaunas, Lietuva