Brangiausiam...

Vaikštau iš kampo į kampą ir nerandu žodžių, kuriais galėčau pasakyti, ką Tau jaučiu. Jau tiek laiko, kai tavęs ilgiuosi vis labiau… Jau tiek daug laiko praėjo, kai tu mus palikai. Žinai? Tu esi grožis, gėris, šiluma, meilė, laimė. Tu tai, kas priverčia sustoti ir įsiklausyti į tylą, medžių šlamėjimą, lietaus dainą. Be Tavęs visa tai girdėjau kitaip, atsiradus tau kiekvienas garsas tapo stebuklu.
Angele, Tu esi yptingas žmogus. Dar nesugalvoti tokie žodžiai, kuriuos tariant būtų įmanoma apsakyti koks reikalingas man esi. Tu net neįsivaizduoji, kokį skausmą išgyvenu, kai Tavęs nėra šalia. Bet žinai? Būdama su Tavimi išmokau būti viskam pakantesnė, net tam ilgesiui, kuris degina mano vidų. Žinau, tau nėra lengviau. Tikiu, kad tu matai mus, būni su mumis, ir kartu verki negalėdamas apglėbti savo šiltomis rankomis… Kai atrodo jog nebegaliu gyventi, kad turiu būti ten, kur ir tu dabar, jaučiu tavo buvimą šalia, tavo kvapą, jaučiu ką norėtum pasakyti, kaip norėtum apkabinti. Todėl kenčiu. Žinau, kažkada, kažkuriame gyvenime mes vėl susitiksime ir niekada nepaliksime vienas kito.
Kartais atsikeliu naktį išpilta šalto prakaito po baisių sapnų ir tik vienintelės mintys apie Tave mane nuramina.
Tik svajodama apie Tave galiu be baimės žiūrėti į ateitį. Prašau, pasilik amžiams… Aš nenoriu, kad išeitum. Nenoriu, kad nutoltum. Nenoriu tavęs užmiršti. Nenoriu, kad mane pamirštum tu. Prašau, lankyk mane kuo dažniau, tu visada laukiamas. Mano šiandienai, rytojui, kiekvienai minutei reikia Tavęs. Aš taip norėčiau Tave apkabinti taip stipriai, kaip apsikabindavai tu… Pamenu sakydavau : “ Parodyk kaip mane myli” Ir tu taip mane suspausdavai avo glėbyje, kad man imdavo trūkti oro. Juokdavomės abu kaip maži vaikai, bet kaip gera tai atsiminus. Sakydavai : “Taip tave myliu.” Niekda nekeisčiau tokių akimirkų į nieką. Jos šventos. Kaip ir tu. VISADA tai atsimink. Tavęs man niekas pasaulyje nepakeis. NIEKAS.

rammodestas, 36
, Lietuva

jurgiciukas, 24
Kaunas, Lietuva