Buvo tai kovo mėnesis.Gal vidurys.Nelabai ir bepamenu.Ir tą dieną aš
iššokau pro langą.
Žinai,gyvenime nuo nieko taip nebėgau kaip tąkart.Išsigandau...
[...]
O prasidėjo viskas prieš ~3 metus.Susipažinau su be galo žaviu vaikinu,kurį
įsivaizdavau greta savęs tiek kaip vyrą,tiek kaip draugą,tiek kaip
meilužį,tiek kaip brolį.Ir savo pasiekiau.Štai mudu kartu.Ilgi
pasivaikščiojimai susikibus rankomis po vakarėjantį Vilnių,gražūs
komplimentai tai mano akims,tai šypsenai kol galiausiai išgirdau ir pora
\"šedevrų\" skirtų mano užpakaliukui ir įklimpau.
Niekada nemaniau,kad taip teks gailėtis dėl meilės...
Bet tada mylėjom.Bent jau aš.
Iš meilės ir pastojau.Tą supratau kai vietoje žadintuvo mane ėmė budinti
pykinimas ir ilgi klūpojimai ant rausvo pūkuoto kilimėlio greta
unitazo.Ryte-Vakare.Testas manęs neapgavo:daktarė plačiai nusišypsojo ir
pasveikino:
-Sveikiname,laukiatės jau dvi savaitės.
Šypsena pasidarė plati kaip niekada jeigu ne tos ašaros (tada maniau,jog jos
džiaugsmo,o dbr suprantu-vien tik skausmo).Skambinu Jam.
-Labukas.Žinai,tu būsi tėtis.
-Ką???
-Ką pasakiau.Aš laukiuosi.
-O tu nori jo?
Va tada pasaulis išslydo iš po kojų.Galvoje netilpo jo po to pasakyti
žodžiai...Esmė tokia-vaikučio jis nenori,nesigriaukim sau gyvenimų,nieko
neturim ir t.t. ir panašiai.Siūlė pinigų.Suprantama,neėmiau nė cento.
Pati pasakiau daktariai nuosprendį.
-Vaikučio nebus.
Kodėl?Todėl kad viena vos aštuoniolikos sulaukusi abiturientė nesugebėjo
nepalūžti.O reikėjo...
[...]
Rytas.O aš jau prie baltų dienos centro (ar kažkaip taip tos įstaigos
vadinasi) durų.Vis dirsčioju į telefono ekraną,bet
veltui.Neparašo.Neatvažiuos.Nebus šalia.Būsiu viena...
Ilgas laukimas palatoje....narkozė ir kraupus pabudimas.
Žinai,pirmiausia mintis kol dar nespėji atmerkti apsunkusių akių vokų yra
tokia,kad gal sapnavau,bet kai pamatau šaltas sienas ir pajuntu tą tuštumą
po širdimi...
Ašaros buvo nesustabdomos.Negalvojau ką darau.Slapčiomis paskubomis
apsirengiau ir iššokau per langą.
Mokyklinukė bėgo kiek tik akys užmatė kažkur prie upės.Pirma
mintis:\"Pasiskandinsiu\".Džiaugiuos dabar kad to
nepadariau.
Ir pabaigai...
Ar mes kartu?
Žinoma,kad ne.Tokie dalykai apverčia gyvenimą aukštyn kojom ir pakeičia
viską 180 laipsnių kampu.
Niekam to nelinkėčiau...