Tas vakaras Erikai prailgo. Iki paryčių mergina lakstė tuščiomis gatvėmis
tai į vieną kavinę,tai į kitą,kol visos užsidarė.Kodėl ne į
klubą?Todėl... Ji niekada ten neidavo viena.Visada bent penkių merginų
palyda arba tvirti brolio pečiai.
-Na ką... Negi namo?Pabrukusi uodegą štai šitaip? Ech...
Eilinis vakaras pavirto didele pamoka - niekada nebėgti nuo žmonių,be kurių
daugiau nieko tikro neturi.
05:00val.
Erika apsuka automobilį ir lėtai važiuoja namo.Kelias pažeme užsiklojęs
rūku,o jai atrodo,jog rūksta padangos.Greičiau namo...Dar du posūkiai,pora
kilometrų iki miško ir jį pravažiavus jau turėtų matytis tekančioje
saulėje spindintis stogas...
[...]
Rytas.Nakties keliauninkė sunkiai pramerkia akis ir suakmenėja - Ne namie?
Nuo galinės sėdynės puikiai matyti vairas,akis gadinantis spindintis
priekinis stiklas ir kava...
-Kava?
-O labiau norėjosi stiklinės pieno?
-Kas per.....-Erika pasisuka ir mato švytintį vakar vakaro svečio veidą.
-Ačiū už alų.Beje,aš Lukas. Vakar taip greitai išlėkiai,kad net
nespėjome susipažinti...Ir dar - man regis,kad tamsta užmigai prie
vairo.Patikėk manim,miegoti savo lovoje tau būtų labiau patikę.
Lukas vis dar šypsosi,o Erika rausta akyse.
-Kokia gėda...Aš brolio sudaužiau... .
-Ui nereikia...Ne tokia tu ir bloga vairuotoja kai miegi.Atsipirkai lengvu
nutūpimu į krūmą.-vis dar pokštauja svečias.
-Emilis labai pyksta?
-Nelabai.Tiksliau išvis nepyksta,nes vis dar kietai miega.Ir nežiūrėk tokiom
akim - išvedžiau jūsų žvėrį pavedžioti,nes būtumėt likę be durų,o
šitas turbūt jautė,kad jo mieloji šeimininkė snaudžia krūme...O.K.
baigiu.Išgerk kavą ir traukiam namo.Kur buvai palieku teisę sukurti
pačiai.
Erika nedrąsiai susikelia kojas ant pasostės ir buku žvilgsniu raižo
dangų,nors akyse stovi besišypsantis Lukas.
-Negi įklimpau...
O verandoje jau raivosi Emilis. Automobiliui lėtai įriedėjus į kiemą
šelmiškai nusišypso pamatęs už vairo Luką,o šalia sušalusią Eriką.
-Nagi nagi...Ir ką gi mes čia turime.Slapukai.
-Emi,gali patylėti?Matai,kad man negera?-pro sukąstus dantis iškošia Erika
ir sunkiomis kojomis įslenka į namą.
-Atrodo peršalo mūsų keliauninkė.Sakau,gal arbatos
liepžiedžių...-tėvišku tonu pradeda Lukas.
-Ei.Stop.Nereikia.Tegu pati kapstosi,nes vos tau įėjus į kambarį su arbata
ims rodyti ožius ir bus dar blogiau.
-O aš noriu...Jos nagiukai man savotiškai patinka...-užsigalvoja Lukas.
-Nu ir pirmyn tada...Tik po to...Ai,ne maži vaikai abu jau.
Lukas dėkingai nusišypso ir pakėlęs spalvingą Erikos užklotą nuo
verandoje stovinčio krėslo žvaliai nuskuba į virtuvę.Pora minučių ir
Emilis jau girdi užvirusio vandens burbuliavimą ir kaip įdegusios atletiškos
kojos kopia laiptas į Erikos kambarį.
Šypsosi...Abu.
[...]
Žinutės [1] |
Dienoraštis |
Anketos |
Kalendorius |
Paveiksliukai |
Pranešimai |
Profilis |
Pakvietmiai
