Spalvotos geišos lengvomis suknutėmis šiandien visą rytą ir,deja,visą
vakarą sūpuosis virš galvos.
-O tu dar klausi,kas manas mintis išbaido lyg paukščius iš saulėlydžiu
nusidažiusios verandos šiltą rugpjūčio vakarą...
-
Kaip lengva netikėti rytojumi ir tuo,kas parašyta visur: ant
sienų,langų...ant ramunės trečio žiedlapio jei skaičiuotum iš kairės į
dešinę.Pagaliau ant raudono skėčio,kai giniesi juo nuo lietaus...
Bet tikiu.
_________________
Dar pamažu apsiprantu su mintimi,jog per visą savo laiką čia niekada nebuvau
užvedusi aršios diskusijos...niekada nepapasakojusi graudžios
istorijos...niekada nepakutenusi romantiko širdies lengvute kaip pienės pūkas
pasakėčia apie Jį ir Ją.
Nes visas mano gyvenimas toks - diskusija be pabaigos su savimi dėl per mažo
svorio,dėl įnoringos ateities ir karšto temperamento,kuris mano mylimą A
tiesiog nudegina žarijomis.
Nes kas antras vakaras būna lyg liūdna istorija,ir visa meilė nesibaigianti
romantika su savo stebuklingu princu.
Kodėl stebuklingu?Todėl,kad jis moka užsimaskuoti ir niekas net
neįtartų,jog jis būtent toks,kokį aš tapau.Šiltom aliejinėm spalvom ant
baltos drobės.....
Ir ta kraitelė su baltaveidžiu vaikučiu ant juodo
marmuro.Pasaugosiu.Akimirkai bet prižiūrėsiu,nes aš stipri.
Nes trys lengvutės geišos supasi visai čia pat - virš galvų.