Pirmas kartasSveiki, mergaitės ir berniukai Aš tokia ir anokia niolikinė, man kaip tik
suminkštėjo smegenys, todėl nutariau jums pasekti pasaką, kaip mane pirmą
kartą draugas krušo...
Ups, per stipriai pasakiau?... Leiskite pasitaisyti: „...jums pasekti pasaką,
kaip aš pirmą kartą mylėjausi su savo vaikinu.“ Dabar geriau?..
Išsiaiškinom, fiū...
Taigi, kas toliau?... A, kaip aš susiradau savo vaikiną?
Pirma, jis ne visai mano, o kažkokios vargšės moteriškaitės, kurią jis
labai sėkmingai vedęs ir labai sėkmingai mausto su manimi nuo praeito rudens.
Bet aš irgi gera- žinau, kad vaikinas nepatikimas (jeigu ją apgaudinėja, tai
ir mane apgaudinės), todėl praleidžiu pro ausis visus jo žadamus mėnulius,
kalnus aukso ir visas drakonų galvas... O jo baltas žirgas (baltas
wolkswagenas) nei jis toks kietas, nei ką... Bet bachūrą aš vis tiek labai
myliu ir jaučiu, kad jei paliks- nusižudysiu... gal... Jei drąsos nepritrūks
(greičiausiai pritrūks)...
Trumpai apie jį patį: gražus, raumeningas, nešioja treningus, skutasi galvą
plikai, šiek tiek kalėjęs ir šiek tiek su Rokiškio įstaigom pažįstamas.
Protas?... Pala, o kam man, niolikinei, jo protas? Draugavau jau kartą su
"protyngu"- kai bandydavome pasikalbėti, aš pusės jo žodžių
nesuprasdavau. Galvodavau, kad keikiasi... O šitas visai nieko- dažniausiai
tyli, leidžia man liežuviu malti.
Tai va, taip ir draugavom nuo rudenuko... O pastaruoju metu kažkaip pasirodė,
kad man jau maža tokių santykių- susitinki patamsiais, pasilaižai.
Neee... to jau nebus. Todėl ir daviau jam griežtą ultimatumą- arba tu mane
kruši, arba aš ieškosiu kito, su kuriuo galėčiau ir geriau padraugauti.
Bachūras nesiparino- netrukus pakvietįė mane į tūsą.
Taip taip- į tūsą! Į tą patį, kurį jūs taip gražiai kritikuoti
mėgstate. Ar buvo gėrimų? Ha, aišku, kad buvo! Ar aš pasigėriau?
Dievaži- dar ir kaip! Viršaus nuo apačios neskyriau, o baltoji karštinė
mane kaip koks atrakcionas visą vakarą linksmino. Kalė krūta muzika-
kažkokia labai naujoviška, vienos natos ir vienodo ritmo. Ir taip tris
valandas be perstojo. Ar aš šokau? A fig znajet- nebepamenu... Faktas kaip
blynas - kažkas prieš mane tikrai šoko, bet ar aš jam pritariau,
nebežinau...
Na, po visko aš susiradau savo draugą, kuris jau kabino kažkokią
paukštytę, sukėliau didelę sceną (išmaliau mergičkai dantis) ir
nusitempiau savo pošlą meilę į antrą aukštą, kur viename kambaryje radome
diiidelę lovą. Ten jis mane ir padarė...
Pala, jūs gi mėgstate detales?... Oi, atsiprašau, pamiršau...
Bilis (pavadinsiu jį Biliu) įnešė mane į kambarį ant rankų ir švelniai
paguldė ant lovos. Beveik neturėjau jėgų- tiek mane buvo išvarginusi
pastarųjų valandų veikla. Ir skrandžio opą tikriausiai įsitaisiau
belenktyniaudama su Vytu (o gal Tomu?), kuris daugiau butelių ištuštins per
dešimt minučių. Ai, tiek to...
Bilis švelniai žiūrėjo į mane iš viršaus, tada ėmė sagstytis
„kelnias“. Nusimovė, tada nusimovė pašiltintas apatines, tada trauzus,
paskui ėmėsi savo treningo, „maikono“ ir desertui dar medalį už drąsą
nusiėmė, kurį armijoje prie Baikalo užsitarnavo. Tada ėmėsi manęs, nes
aš visą tą laiką žiūrėjau į jį ir buvau visiškoje ekstazėje,
matydama, kaip mano meilė sluoksnis po sluosksnio nusimeta savo civilizacijos
atributus.
Numovė mano sijoną, batus, nuplėšė stringus, sudrąskė į skutus maikutę,
tada labai galantiškai nusegė liemenuką. O po to dar kailinius nuvilko ir
korsetą nusegė. Ir dar vieną maikutę nutraukė. Ir kepurę žieminę...;D
Iš kur pas mane tiek drabužių buvo? Neklauskit, nežinau. Pagaliau juk esu
tik paprasta, apsifantazavusi niolikinė...
Tai va, po visko jis užšoko ant manęs kaip koks Bengalijos tigras...
pagalvojau: „o kur glamonės, bučiniai?Po visko dar namo mane
šešišimtiniu mersu parvežė, vo! Ir dar du šimtus litų davė. Wow, dabar
aš ne tik mylima, bet dar ir turtinga
Po savaitės jis staiga pranešė man, kad nebegali su manimi draugauti, mat
niekšė žmona kankolus jam prispaudė po šeimyniniu padu. Jis turi mane
palikti! Nu vsio- daba tai tikrai žudysiuos... gal...
Na ką dar jums čia suskelti?
Kritikuokit kiek norit- juk čia viskas gryna tiesa... Ai, dar pamiršau- taigi
gale kūrinio kaip ir priklauso patarimai skaitytojui, ar ne?
Tai va, merginos, jūs nesileiskit, kol bernas nesutepė jūsų ir nepaglamžė
prieš visą veiksmą- Ir pagaliau susiraskit „protyngą“ draugą, nes
neprotyngi mane kažkaip net užknisti pradeda...
Gal jau viską, kas priklauso niolikinei, pasakiau?..
iki.
|
Žinutės [1] |
Dienoraštis |
Anketos |
Kalendorius |
Paveiksliukai |
Pranešimai |
Profilis |
Pakvietmiai
