ManamNes nebežinau, kas man darosi. Nes noriu šaukt ir šaukt ir šaukt susiemus
už galvos. Ir begiot ratu aplink ir daužyt galva i siena. Nes kasdien verkiu
ir gailiuosi saves. Nes nieko neveikiu ir man jau atsibodo mano nuolatin?ai
kvaili pasiteisinimai. Nes, po velniu, nieko dar nepadariau. Ir nekalbu apie
savo kalediniu darbu saraša. Išvis. Aš dar nieko nepadariau. Ir nieko
nedarau. Man niekas neidomu ir aš nieko nesiekiu. Ir šlykštu šlykštu
šlykštu kiek daug žmogus gali mylet save leisdamas sau nuolat teisintis. Nes
man ir vel reikia išvažiuot. Taip man reikia išvažiuot ir vel surast ta
ramybe, kuria gavau vos prieš menesi (ir dvi savaites). Man vel reikia to viso
geeerio šilto ir šviesaus, kuris mano mintyse šviecia skaisciai geltonai ir
man visada padeda. Paprastumu ir ramybe. Ir nesvarbu, kad visi svarbieji to
nesupranta. MAN REIKIA.
Apgauletinas jausmas yra jaustis apgailetinai. Apgailetina yra ir apie tai
rašyt.
Duokit man šviesos, prašau!
Priverskit mane, po velniu, ko nors imtis. Nemiegot naktim ir mokytis. Begt ir
stengtis. Nebemiegot tris valandas miego diena ir nevaikšciot nuolat i tas
amžinai vienodas padevetu drabužiu parduotuves, nes ten daiktai su
istorija.
Come on, Indre, wake up.
Tu nepabegsi iš cia ir neišgaruosi kaip vanduo. Nes taip gali tik Foje.
Ir visa ta laika kol skraidau savo nuosavuose pasauliuose, kur yra beprotiškai
sava ir gera viskas, tikrajam - šlamštas. Nes manajam nereikia mokytis, nes
manajam nereikia dirbt. Nes ten nera pinigu. Nes žmones ten žiuri užmerktom
akim i saule. Ir žole ten žalia. Ir nera piktu akiu, ir nera universitetu, ir
nera mokyklu ir nera karjeru. Ten žmones skrenda ir šypsosi. Geria karšta
vyna su apelsinais ir nuolat gincijasi ar popieriniai laivai negali skrist.
Aš isimylejau kaip isimylejeliai buna ir man taip neramu. Nes ramu yra gyvent
vienai.
Bet, po velniu, duokit man daugiau šviesos ir liepkit ko nors imtis!
|